Dirbti iš namų apvalaus atlyginimo


Vadovas žodžiu informavo, jog jeigu nepasieksiu man nustatytų pardavimo planų, pažemins mane pareigose,- tam davė 2 mėnesius. Noriu pasiteirauti, ar gali tą padaryti be mano sutikimo kad ir paliekant tą patį darbo užmokestį? Jeigu nesutikčiau būti pažeminta pareigose, ar priklausytų man kokios išeitinės? Iš anksto dėkoju už jūsų atsakymą! Pagal galiojančio Prekybos sistemos biblioteka Darbo kodekso straipsnio 2 dalį, darbo sutarties sąlygos, nustatytos LR Darbo kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse įskaitant darbo sutartyje nustatytas darbuotojo pareigasgali būti keičiamos tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus LR Darbo kodekso straipsnyje nustatytus atvejus šiuo atveju pastarieji straipsniai netaikytini.

Vadinasi, be išankstinio rašytinio Jūsų sutikimo darbdavys neturi teisės keisti Jūsų darbo sutarties sąlygų, susijusių su Jūsų einamomis pareigomis pareigybė, darbo funkcijos ir perkelti į žemesnes pareigas. Darbdaviui pateikus pasiūlymą dėl Jūsų perkėlimo į kitas žemesnes pareigas, ir Jums nesutikus, darbdavys turėtų teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės LR Darbo kodekso straipsnis. Pažymėtina, kad tokiu atveju apie darbo sutarties nutraukimą darbdavys turėtų Jus informuoti ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Taigi dar du mėnesius liktumėte savo dabartinėse pareigose. Nutraukiant darbo sutartį minėtu pagrindu LR Darbo kodekso straipsnisJums priklausytų išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo Jūsų vidutinio dirbti iš namų apvalaus atlyginimo užmokesčio dydžio ir nepertraukiamojo darbo stažo šioje darbovietėje.

Nepertraukiamasis darbo stažas skaičiuojamas mėnesiais. Kadangi Jūs dabartinėje darbovietėje iš viso išdirbote 9 su puse metų, Jūsų nepertraukiamasis darbo stažas siekia apie mėnesių, todėl Jums priklausytų Jūsų keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad darbo sutartį nutraukus kitu pagrindu, pavyzdžiui, darbdaviui pasiūlius Jums išeiti savo noru, teisės į išeitinę išmoką Jus netektumėte.

Atkreipiame dėmesį, kad atsakymas yra bendrojo pobūdžio ir pateiktas pagal klausime išdėstytas aplinkybes bei šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, todėl aplinkybėms pasikeitus ar esant kitokioms aplinkybėms, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, šis atsakymas gali būti neaktualus. Išėjau iš darbo savo noru, sutartyje buvo nurodyta, jog už mokymus po kurių nepraėjo vieneri metai sumokėti turi darbuotojas.

Ar yra kokių nors išeičių, kad darbuotojui to daryti nereiktų? Kai kurie mokymai buvo finansuojami Europos sąjungos, dirbti iš namų apvalaus atlyginimo jei įmonė už juos mokėjo dalinai arba išvis nemokėjo, aš mokėti taip pat neturiu, arba turiu, bet dalinai?

Dar vienas klausimas jei mokymuose, kuriuose buvau pateikta medžiaga neatitiko mano darbo pobūdžio, ar už tokius mokymus turiu susimokėti? Taip pat jei nuo kai kurių mokymų uždirbau beveik metus, ar neturėtų kaina proporcingai mažėti išdirbtam laikui? Ar mano situacijoje išvis galimi kažkokie variantai, kad suma už mokymus sumažėtų arba jos nereiktų mokėti išvis? Ar tai tiesa? Ačiū už atsakymus. Pagarbiai J Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalis dirbti iš namų apvalaus atlyginimo, kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties LR Darbo kodekso straipsnio 1 dalistai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms.

Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Visos darbo sutarties šalių nustatytos sąlygos, jeigu teisės aktai nedraudžia dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir galioja tol, kol šalių nėra pakeistos ar panaikintos.

Taigi, jei šalys susitarė dėl konkrečių darbo sutarties dirbti iš namų apvalaus atlyginimo ir patvirtino sutartį savo parašais, vadinasi sutiko su nustatytomis sąlygomis ir privalo jų laikytis. Pažymėtina, kad darbo sutartį nutraukusiam darbuotojui kyla pareiga atlyginti tik faktiškai darbdavio patirtas ir pagrįstas išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Siekdamas gauti išlaidų kompensavimą, darbdavys privalo pateikti konkrečias patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

atvirkštinio masto prekybos strategija

Taigi, jei mokymai ar jų dalis buvo finansuojama ne darbdavio, o trečiųjų asmenų lėšomis pavyzdžiui, Europos Sąjungos fondų lėšomisdarbuotojui nekyla pareiga atlyginti tų išlaidų ar jų dalies, kurių darbdavys pats nepatyrė. Svarbu žinoti ir tai, kad darbo patirties įgijimas pagal darbo sutartį, atliekamas darbo funkcijas ir dėl to sukauptas įgytas profesines žinias, negali būti laikomi mokymais ar kvalifikacijos kėlimu.

Rytoj bus geriau (1). Nuotolinis darbas.

Teismų praktikoje taip pat kritiškai vertinamas darbdavio reikalavimas darbuotojui atlyginti patirtas kelionių, apgyvendinimo, komandiruotės išlaidas ir dienpinigius, mokėtus mokymo tikslais. Momentas, nuo kurio skaičiuojamas LR Darbo kodekse nustatytas 1 metų terminas, už kurį darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo atlyginti patirtas išlaidas, skaičiuojamas atgaline tvarka nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.

ablesys prekybos sistema

Šiuo atveju išlaidų atlyginimui neturi teisinės reikšmės tai, kad darbuotojas įmonėje išdirbo mažiau kaip vienerius metus tokiu atveju atlygintinos išlaidos, patirtos nuo įdarbinimo dienos iki atleidimo dienos. Teisės aktai tiesiogiai nenumato, kad darbdaviui atlygintina patirtų išlaidų dalis galėtų būti mažinama atsižvelgiant į darbdavio lėšomis apmokyto darbuotojo atneštą finansinę ar kitokią naudą darbdaviui nors dėl tokios sąlygos gali būti susitarta darbo sutartyjetačiau Lietuvos teismų praktikoje galima rasti atvejų, kuomet teismas sumažino darbdaviui atlygintinų išlaidų sumą atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas po mokymų dar kurį laiką dirbo ir darbdavys iš darbuotojo mokymų turėjo tam tikros naudos.

Pažymime, kad pateikta konsultacija yra bendrojo pobūdžio. Aciu Kiekvienos darbo sutarties sąlygos yra skirstomos į būtinąsias, darbo apmokėjimo sąlygas ir papildomas sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalį kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.

Pažymėtina, kad užmokestis už darbą yra vienas iš esminių požymių, leidžiančių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip darbo teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad darbo sutartyje privalo būti nurodytas darbo dirbti iš namų apvalaus atlyginimo, jo apskaičiavimo tvarka, darbo užmokesčio mokėjimo periodiškumas vieną, dirbti iš namų apvalaus atlyginimo kartus per mėnesį ir pan. Darbo užmokestis, kaip ir kitos darbo sutarties sąlygos, nustatomos šalių susitarimu, derybų būdu.

Kartu pažymėtina, kad darbo užmokesčio dydis neprivalo būti nurodytas konkrečiais skaičiais.

Lietuviai pasidalijo išradingais būdais, kaip be vargo papildomai užsidirbti apvalią sumą

Pavyzdžiui, jis gali būti išreikštas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu minimalaus darbo užmokesčio dydžiu pvz. Tačiau visais atvejais, net kai sutartyje darbo užmokestis nebuvo aptartas, kurkime vietinę biržų prekybos sistemą valandinis atlygis arba mėnesinė alga atsižvelgiant į darbo laiką negali būti mažesni už LR Vyriausybės nustatytą minimalųjį valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą.

Taigi, net jei Jūsų darbo sutartyje nėra aptartas darbo užmokestis, darbdavys privalės išmokėti Jums bent minimalųjį atlyginimą. Jei su darbdaviu žodine forma susitarėte dirbti iš namų apvalaus atlyginimo didesnio darbo užmokesčio, reikalaukite, kad darbdavys šį susitarimą įtrauktų į darbo sutartį.

Darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys keisti gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Priešingu atveju, kilus ginčui dėl atlyginimo neišmokėjimo, galima rizika, jog tikrasis žodžiu sutartas darbo užmokesčio dydis nebus įrodytas, ypač jei atlyginimas išmokamas ne banko pavedimu, o grynaisiais pinigais. Callcenter darbas iš namų kiek teko girdėti, tai šių dalykų neprivalau vykdyti, nes aš ne valytojas, o virtuvės pagalbinis darbuotojas.

Mano pareigos: plauti indus, rūpintis virtuvės patalpų švara, inventorių higienos būkle ir t. Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnis numato, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi.

Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje. Taigi, atsakant į Jūsų klausimą, visų pirma būtina įvertinti Jūsų darbo sutarties sąlygas, o taip pat pareigybės aprašymą jei toks yrakuriame parinktysxpress dvejetainės parinktys būti detalizuotas sąrašas darbų, už kuriuos Jūs esate atsakingas.

Jeigu darbdavys vis dėlto reikalauja atlikti darbus, kurie nenumatyti nei darbo sutartyje, nei pareigybės aprašyme, tuomet Jūs turite dirbti iš namų apvalaus atlyginimo atsisakyti juos atlikti arba reikalauti į darbo sutartį įtraukti papildomą atlygį už papildomus darbus pareigas. Anksčiau turejau lopyti,skalbti ir lyginti servetėlės ir virėjų chalatus. Dabar veža į skalbyklą ,lopyt beveik neduoda,etatų mažinimo nėra. Ar turi teisę direktore liepti man dirbti už auklyte ar kokį kitą darbą.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnį darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi.

pz dvejetainio pasirinkimo indikatorius

Dėl papildomo darbo ar pareigų, o taip pat ir atitinkamai pasikeitusio darbo užmokesčio turi būti sutarta darbo sutartyje. Taigi, pagal bendrąją taisyklę Jūs neprivalote dirbti to darbo, dėl kurio nebuvo sulygta Jūsų darbo sutartyje.

Vis dėlto, vienareikšmiškai atsakyti į Jūsų klausimą galima būtų tik atlikus Jūsų darbo sutarties sutarčių sąlygų analizę, įvertinus Jūsų darbo funkcijų specifiką bei pareigybės aprašymą jei toks yra. Gal galit paaiškinti, kiek savaitėje priklauso darbo dienų, jeigu dirbi pramonės srityje? Pagal Lietuvos Republikos darbo kodekso str. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų.

LR DK str. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. Taigi, jei įmonėje, kurioje dirbate ar ketinate dirbti dėl ypatingų sąlygų ar gamybos pobūdžio penkių darbo dienų savaitė vienam darbuotojui yra nepakankama, gali būti nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena išeigine diena. Tačiau tokiu atveju galioja bendrieji, anksčiau paminėti darbo laiko trukmės reikalavimai.

T. Davulis. Koronavirusas ir darbo teisė – Teisė profesionaliai

Iš praktinės pusės galime paminėti, kad prekybos centruose darbuotojai pavyzdžiui, pardavėjai, konsultantai įprastai dirba pamainomis. Gali būti nustatytas ir toks darbo laiko režimas, kai dirbama keturias dienas iš eilės taigi gali būti ir dvejetainių opcionų pasaulis dienospo jų eina 2 poilsio dienos, o vėliau — vėl 4 darbo dienos ir pan.

Taigi, viskas priklauso nuo darbo pobūdžio ir veikla, kuria užsiima konkreti įmonė, tačiau, kaip minėta, 6 darbo dienų savaitė tam tikrais atvejais yra įmanoma. Pagal LR Darbo kodekso straipsnio 5 dalį, darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Vadinasi, dirbti iš namų apvalaus atlyginimo 5 darbo dienų savaitę maksimalus darbo valandų skaičius negali viršyti 60 valandų.

Pažymėtina, kad draudimas viršyti įstatyme nustatytą darbo valandų skaičių, visų pirma, yra skirtas darbdaviui, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir darbuotojų išnaudojimui. Antrasis vėlesnis darbdavys, gavęs informaciją apie Jūsų darbą darbo valandas pirmojoje darbovietėje, neturėtų priimti Jūsų dirbti pilnam etatui, nes tokiu atveju pažeistų jau minėtą Darbo kodekso normą, nustatančią maksimalią darbo laiko trukmę keliose darbovietėse.

Jei įsidarbindami antrojoje darbovietėje nepranešite darbdaviui apie darbą darbo valandas pirmojoje darbovietėje, prisiimsite riziką dėl galimų sveikatos sutrikimų, dirbant antrojoje darbovietėje. Pažymime, kad tai yra tik bendrojo pobūdžio konsultacija. Darbo sutartyje parašyta: "Nustatomas išbandymo laikotarpis iki Ačiū iš anksto. Išbandymo laikotarpio metu supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka dirbti iš namų apvalaus atlyginimo tai darbo sutarties šaliai, kurios naudai iniciatyva yra nustatyta išbandymo sąlyga.

Taigi, jei darbo sutartyje numatyta, kad išbandymo laikotarpis nustatomas darbdavio iniciatyva siekiant patikrinti, ar darbuotojas yra tinkamas darbui atliktituomet lengvatinis 3 darbo dienų įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas taikytinas tik darbdaviui, o darbuotojui taikomas bendrasis 14 darbo dienų įspėjamasis terminas nebent darbdavys sutiktų dėl trumpesnio termino. Sąlyga dėl išbandymo laikotarpio gali būti nustatoma darbdavio, darbuotojo, arba abiejų šalių naudai, todėl prieš sudarant darbo sutartį, rekomenduotina pasidėrėti dėl išbandymo laikotarpio nustatymo ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo naudai.

Tokiu atveju supaprastinta darbo sutarties nutraukimo dirbti iš namų apvalaus atlyginimo gali pasinaudoti ir darbuotojas, manantis, kad konkretus darbas jam nėra tinkamas. Darbo sutartyje, greičiausiai, bus užrašyta minimali alga, tikroji alga yra "susitarimas" ir darbdavio fantazija.

Paprastai atėjus žiemai sumažėja darbo, bet niekas neskaičiuoja kiek išdirbi vasarą, tame sutarime yra numatyta tokia pati alga apvalius metus, nepriklausomai nuo išdirbtų darbo valandų. Tačiau atėjus algos dienai pamatai, kad trečdalį algos "nubraukė" be jokios priežąsties ir matomai taip "taupys" iki pavasario. Sutarimas žodinis, jo teismui neparodysi, gal kitą mėnesį nubrauks dar trečdalį, nieko įrodyt negaliu, o darbdavys elgiasi, kaip jam šauna.

sistemingas prekybos strategijų apibrėžimas

Patarkit, ką tokiu atveju daryti? Laba diena, Mūsų patarimas Jums būtų su darbdaviu sudaryti raštišką darbo sutartį, kurioje numatytos sąlygos būtų realios, atitinkančios tikrąją situaciją ir jokių papildomų dirbti iš namų apvalaus atlyginimo susitarimų su darbdaviu nesudarinėti. Visa, ką susitariate su darbdaviu, tame tarpe visi klausimai, susiję su darbo užmokesčio dydžiu turi būti aiškiai aptarti darbo sutartyje.

Darbdavys privalo mokėti tokį darbo užmokestį, koks numatytas darbo sutartyje. Per savaitę negali dirbti daugiau 48 darbo valandų. Jie pasiule visiskai man nepalankias darbo salygas kitur-atsisakiau. Auginu du vaikus berniukui 10m. Pacioje imoneje dirbu 7m iskaitant ir vaiko prieziuros atostogas. Per mano darbo laika 3 kartus keitesi UAB pavadinimas paskutini m liepos 16d. Nezinau kaip man pasielgti,galvoju apie isejima is darbo.

Ar jie privalo laikyti man mano darbo vieta,o man sugrizus siulyti ji man? Kada tureciau ispeti darbdavius apie isejima is darbo,ar reiketu man atidirbti 14 darbo dienu? Ar man priklauso kokia nors iseitine ismoka jei taip,uz koki laikotarpi? Gal galetumet man patarti? Is anksto dekoju uz atsakyma. DK str. Jei nutarėte nutraukti darbo sutartį, darbdavį turite įspėti prieš keturiolika darbo dienų.

Nutraukus darbo sutartį savo noru išeitinės išmokos nepriklauso, tik užnepanaudotas atostogas kompensacija turi būti išmokėta.

yra dvejetainis pasirinkimo prekybos lošimas

Tačiau susiradau kita darbą ir norėčiau pradėti dirbti anksčiau nei baigiasi mano vaiko priežiūros atostogos. Noriu iseiti is dabartinio darbo,taciau darbdavys teigia,kad galesiu iseiti kai pasibaigs mano vaiko priežiūros atostogos ir formintis kitur. Jūsų darbdavys nėra teisus, nes darbuotojas gali pabaigti vaiko priežiūros atostogas ankščiau nei numatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnio antrą dalį darbuotojas, ketinantis grįžti į darbą vaiko priežiūros atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.

Taigi, jei norite išeiti iš darbo galite iš pradžių nutraukti vaiko priežiūros atostogas tik praneškite prieš keturiolika dienų apie tai savo darbdaviui. O po to galėsite pranešti, jog norite išeiti iš darbo.

dailyservice.lt Įmonių katalogas, įmonės

Pagal darbo kodekso straipsnio 1 dalį darbo sutartį nutraukti darbuotojo pareiškimu galima, raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Darbo kodekso str. Darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos ir dėl kitų priežasčių, jeigu, darbdavio požiūriu, jos susijusios su gamybiniu būtinumu. Pagal DK str. Kai nustatomos naujos mokėjimo už darbą sąlygos, darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo DK str.

Kartu DK str. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK straipsnį t. Todėl Jūsų darbdavys, norėdamas pakeisti mokėjimo už darbą sąlygas turi Jums raštu pranešti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį nuo naujų sąlygų įsigaliojimo.

Visų pirma darbo kodekso str. Dabar gristu i darba, virsininke palieka ta pacia darbo vieta, ta pati atliginima, bet man netinka darbo laikas, nes iki 7 val as negaliu dirbti, nes reikia vaika is darzelio 6 val paimti. Mano vyras isvaziaves i uzsieni.

Atleiskite!

Turiu 2 nepilnamecius vaikus. Susitarti dirbti iš namų apvalaus atlyginimo. Darbas pamaininis.